Ceremoni tė
Hapjes sė
Teqes Pazari dhe Teqeve tė tjera Halvetiane tė Shqipėrisė
Sheh Muamer Pazari:
Tashmė erdhi koha falė tė madhit
Zot xh.sh., kur diktatura komuniste u rrėzua dhe ia la vendin demokracisė.
Unė, si fetar, dola hapur dhe
mora detyrėn, pėr tė kryer amanetin e babės dhe tė tė parėve tė mi. Akti i
daljes hapur nė popull, me veshjen time tė klerikut, tė lėnė nga babai im
nė ilegalitet, pėr mua shėnoi njė ngjarje historike dhe psikologjike.
Sė pari bėra ceremoninė e njohjes
sime dhe tė Teqes shekullore. Ceremonia u kthye nė njė ditė festive. Morėn
pjesė shumė fetarė, popull, dhe ambasadorė, si: ambasadori i SHBA-sė,
Egjiptian dhe Palestinez. Tė ftuar ishin dhe: Kryetari i Komunitetit
Musliman, Hafiz Sabri Koēi, Sekretari i Pėrgjithshėm i Kryegjyshatės
Botėrore Bektashiane, Ibrahim Hasnaj, pėrfaqėsuesi i Kishės Ortodokse,
Spiro Findiku, pėrfaqėsuesi i Kishės Katolike, pėrfaqėsuesi i Komisionit pėr
Fenė, Bardhyl Fico.
Po shkėpus njė pjesė nga fjala qė
mbajta nė kėtė ceremoni:
Fjala qė rizgjoi themelet e besimit
nisi pandashmėrisht me fillin qė lidhet mendja e zemra:
Bismilahi
Rrahmani Rrahim
Tė nderuar fetarė, zonja,
zotėrinj e ambasadorė!
Sot, tė mbledhur nė kėtė ceremoni
fetare, pas njė ndėrprerjeje tė gjatė tė fesė nga diktatura komuniste, po
prezantohem para jush si fetar, me veshjen e Shehut, siē e shihni, e cila
deri sot ishte e ndaluar me ligj.
Falė tė madhit Zot, qė i dha
mundėsi kėtij populli tė shumėvuajtur, tė marri frymė i lirė nė Atdheun e
vet. Populli sot, i gėzuar dhe i etur pėr besim, po merr pjesė nė hapjen e
xhamive, teqeve, kishave.
Pėr kėto vende tė shenjta, ku
bėhet adhurimi i Zotit, njeriu gėzohet pėr hapjen e tyre dhe merr pjesė me
trup e me shpirt, rreth kėtyre qendrave fetare shekullore. Dua tė kujtoj
para jush, se kėtė bashkim ceremonial duhej ta bėnim nė Teqen e madhe (Asitanėn)
shekullore, tė ndėrtuar qysh nga viti 1605, nė ish pazarin e vjetėr. Por,
mjerisht, ajo u prish si gjithė tė tjerat, nga diktatura komuniste. Kjo
ishte njė nga katėr Asitanet e Ballkanit, e quajtur Kryesia e Sekteve
Aleviane, jo vetėm pėr Shqipėrinė, por edhe pėr Kosovėn dhe Maqedoninė. Ajo
pėrfshinte nė gjirin e saj sektet: Gjylsheni, Xhelveti, Sinani, Hajati. Kėto
ishin tė shpėrndarė nėpėr Shqipėri, si: nė Gjirokastėr, Berat, Tepelenė,
Petrelė, Manēurisht.
Tė parėt e kėsaj Asitaneje, tė
titulluar Azizat e Tiranės, nuk ishin vetėm fetarė tė devotshėm, por edhe
patriotė tė flaktė. Kėta Erenlerė (shenjtorė) tė lartė, pėr patriotizėm u
burgosėn dhe u internuan nga okupatorėt e huaj. Nuk dua tė zgjatem mė tej,
por po pėrmend vetėm gjyshin tim, Sheh Ahmet Pazarin, i cili mė 26 Nėntor
1912, ngriti flamurin kombėtar pėr herė tė parė, kėtu nė Tiranė. Tradhtarėt
e vendit e quanin Sheh Kaurri, sepse ishte shqiptar. Pėr tė konkretizuar
kėtė epitet, forcat e Haxhi Qamilit dhe kryemyftiut tė Tiranės, Musa Qazimit,
dogjėn tyrben, sepse sipėr saj qėndronte zhgaba, simbol i flamurit shqiptar.
Sheh Ahmet Pazarin e kishin burgosur para kėtij veprimi. Kur i thanė nė burg
Sheh Ahmet Pazarit, pėr atė qė ndodhi, Sheh Ahmeti, u betua, se: Unė Tyrben
nuk do ta ndėrtoj, por do ta bėj bahēe , ku do tė mbjell lule, nėse prej
tyre 17 vetė nuk do tė hyjnė nė litar. Dhe me tė vėrtetė nuk shkuan tre
muaj dhe, nė litar hynė Haxhi Qamili, Musa Qazimi, Xhinali etj, plot 17
vetė.
Atdheu ynė i ka mbajtur kėto
vende tė shenjta nė gjirin e tij, prandaj ky vend ėshtė vakuf. Ky vend
natyrshėm e ka bashkuar shqiptarin rreth njė ndjenje tė pėrbashkėt: Fe,
Adhe, tė pandarė.
Bukur e ka thenė Vaso Pasha, se:
Feja e shqiptarit ėshtė shqiptaria. Nuk kuptohet e ndarė feja me Kombin
tonė, se shqiptarėt janė besimtarė, e kanė nė besimin e tyre si gjėnė mė tė
shtrenjtė vatanin.
Siē thuhet:
Hub-bul vatan minel-iman
- Tė
duash Atdheun, vjen nga Besimi
Pra, ne sot, pas gjysėm shekulli
gėzojmė tė lirė trinomin : Mekam, iman, ivan (vendi, besimi, njerėzit).
Vendin tonė sot e gėzojmė tė lirė, falė tė madhit Zot xh.sh. Po ashtu dhe
besimi, rreth tė cilit mblidhet njerėzia hapur, pėr tė falenderuar Zotin (xh.sh).
Mblidhemi nė kėtė ceremoni tė
thjeshtė, por shpirtėrisht tė mbushur me gėzim dhe sinqeritet. Ky popull
nuk e shkėputi shpresėn nga i madhi Zot. Ky popull ishte edukuar me
bujarinė dhe bamirėsinė e tė parėve tė tij.
Allahu min
Sabirijne ve Salihine
- Zoti ėshtė me durimtarėt dhe bamirėsit
Ndaj ne tė mos e lėshojmė nga
vetja bamirėsinė pėr njėri-tjetrin, se kjo rregullon marrėdhėniet shoqėrore
dhe vėllazėrore nė mes nesh. Siē thuhet dhe nė Kuran:
Inellahu jugajjiru ma bi koumin hatta jugajjiru ma bieufusihim
Zoti e ndryshon gjendjen e njė
populli, atėhere kur ai tė ndryshojė ndėrgjegjen dhe botėkuptimin e vehtes
sė tij. Pra, dashurinė dhe bamirėsinė ndaj njėri-tjetrit tė mos e ndajmė
nga vetja jonė. Kjo ėshtė njė nga kushtet kryesore e ēdo feje monoteiste.
Morali i fesė ndėrlidhet me dashurinė njerėzore dhe humanitari ndjek pa
dashje parimin e fesė: Duaje tjetrin, sikur do vehten tėnde.
E them pa dashje, pėr ata qė
thonė se nuk jemi fetarė dhe nuk besojmė, jemi ateistė. Pėrsėri ata e
zbatojnė kėtė princip tė fesė qė lidhet me cilėsinė e Zotit Mėshirimin.
Dua tė pėrmend kėtu fjalėn e kompozitorit tė madh, Bethovenit, i cili thotė:
Nuk kam njohur madhėshti mė tė lartė nė jetė, pėrveē bamirėsisė. Pra
cilėsinė e mirė duhet ta bėjmė realitet tė sinqeritetit tonė dhe jo tė
shtiremi, se Zoti xh.sh. nuk i pranon. Edhe faljen nėse e bėjmė, tė
papėrkushtuar dhe pa sinqeritet, Zoti nuk na i quan ibadet. (nuk na i pranon)
Nė suren Elmaune, Zoti flet pėr mossinqeritetin dhe mosbesnikėrinė.
Elledhine hum jurauneve jemnaune-l maune - Ata vetėm shtiren se falen dhe
nuk i japin gjėnė mė tė vogėl tjetrit
Prandaj ne duhet tė jemi tė
vėmendshėm dhe tė pėrmendim Zotin me sinqeritet dhe me frikė pėr gabimet qė
kemi. Ai e njeh qėllimin tonė para se ta shfaqim dhe ska se si ti
pėrgjigjet kėrkesės sonė, kur kemi nevojė pėr tė. Ai dėgjon ata njerėz
qė hedhin njė hap drejt Atij dhe Ai vjen drejt kėtyre njerėzve duke vrapuar.
Vetė i Madhi Zot xh.sh. i referohet njerėzve tė tillė:
Fedhkerumi Edhkurkum - Po mė kujtuat, do tju kujtoj
Pra njeriu kujton Zotin me ibadet,
ziqėr tė vazhdueshėm. Goja pėrmend dhe zemra rreh me pulsin e saj Allah. Kjo
zemėr si nė kėtė jetė dhe nė jetėn e amshueshme nuk ka tė sosun. Nė kėtė
jetė rreh si rrjedhim i virdit ( detyrės) dhe i zikrit dhe nė jetėn tjetėr
rreh pėr Ilham tė Zotit. ( pėr lezet)
Pra, kur ti ke dalė nga Uni, (egoja)
dhe lufton veset tuaja pa mėshirė, duke i mposhtur ato, e sheh veten tėnde
tė pastėr. Atėhere ti njeh dhe gjen veten nė shkallėn e purifikimit. Nuk ka
dyshim se vetėm gjėra tė larta dhe tė shenjta prej Perėndie do tė shfaqen
tek ty. Njeriu bėhet i aftė me purifikimin e tij tė njohi veten. Se ēfarė do
tė mbjellėsh, do tė korrėsh. Pikėrisht, vijmė te fjala e Profetit Muhammed
a.s.:
Men aerefe nefsehu, fekad aerefe Reb-behu - Kush ka njohur veten, ka
njohur Zotin e tij
Feja islame konsiston nė trinomin
e saj: Paqe, edukate, bindje.
Njė Islam i vėrtetė duhet me
sjelljen, edukatėn e tij, tė bindė tjetrin dhe tė drejtojė nė rrugėn e tė
mirėve. Eshtė thevabe (shpėrblim) i madh nga Zoti xh.sh. ta korrektosh
tjetrin pėr nė rrugėn e virtyteve. Kjo ka qenė puna dhe detyra e Profetėve
qė tė edukojnė njerėzit nė rrugėn e drejtė dhe tė mirėsisė.
Profetėt janė pasqyrė dhe busull
orientimi pėr njerėzinė. Haz. Muhammedi a.s. ėshtė drita ku marrin ndriēim
tė gjithė Profetėt. Atė e ka lartėsuar Zoti xh.sh. dhe e ka afruar pranė
vehtes.
Lailahe il-lallah, Muhammeden Resulullah
Atij nė njė hadithi Kudsi i ėshtė
thėnė nga i madhi Zot:
Leu-Lake, Leu-Lake lema halaktu-l-eflake - Mos tė ishe Ti ja Muhammed,
unė sdo ta krijoja botėn
Kjo botė ėshtė pasqyrė, ēdo gjė
e Zotit qėndron me tė drejtė. Nga pasqyra e Muhammedit, atje shihet Zoti
vetė.
Ekzistenca e H. Muhammedit, iu
shfaq H.Ademit nė xhennet.
Kjo pėrputhet nė thėnien e Haz.
Muhammedit, se: Kur isha unė Profet, Ademi ka qenė nė mes ujit dhe baltės.
Ne, tė tarikatit, udhėhiqemi nga fryma e Sofizmit, dmth nga besimi i zemrės.
Kjo lidhet dhe sėshtė e shkėputur nga Sheriati dhe sė bashku formojnė fenė
Islame. Kėto janė Sheriat, Tarikat, Hakikat e Marifet. Vetė Sheriati ėshtė
rrėnja e pemės qė formon Islamin. Tarikati janė degėt e kėsaj peme. Hakikati
janė gjethet e pemės (mushkėritė) e saj. Marifeti janė kokrrat, fruti i
pemės. Kėshtu pema komplet formon Islamin. Kuptohet qartė, se Islami i
kompletuar ėshtė i plotė atėherė, kur tė gjitha janė bashkė dhe secila ka
funksionin e saj si detyrė pėr tė mbajtur pemėn e shėndoshė dhe tė gjallė.
Pra feja Islame ėshtė baza e
Muslimanizmės. Ajo duket qartė dhe vėrteton unitetin, njėsimin e Zotit. Kjo,
jo vetėm pėr Muslimanėt, por dhe pėr fetė e tjera qė janė monoteiste,
vėrtetojnė tė gjithė sė bashku fjalėn:
La i lahe il-la llah -
Zoti ėshtė Njė dhe tjetėr ska
Mistikėt e Islamit, tė cilėt janė
shpirti i saj, arrijnė shkallė tė larta drejt fshehtėsisė Hyjnore. Ata
shkrihen nė dashurinė e Zotit, duke mbetur besimtarėt e bindur ndaj Tij.
Zoti thotė nė Kuran:
Mua nuk mė zė
as Qielli, as Toka, veēse zemra e besimtarit tė bindur.
Kėta njerėz tė pėrkushtuar ndaj
mirėnjohjes sė Zotit xh.sh. lidhin ēdo gjė tė tyre me praninė e Tij. Kėta
nuk njihen nga njerėzit sepse nuk tregohen qė kanė shtypur egoizmin, aq sa
bėhen tė panjohur dhe tė pavlerė. Forcėn e brendshme kėta e mbajnė si
vullkani llavėn e tij, kur nuk shpėrthen.
Zoti nė Kuran thotė:
Ata shpėrthejnė, kur drejtėsia mbulohet me petkun e mashtrimit dhe tė
korrupsionit.
Eulijai tahte kubai, lajearefunehum il-la gajri - Tė dashurit e Mi janė
ndėn kubenė Time, ata nuk i njeh njeri, pėrveē Meje
Si mistikė tė mėdhenj tė fesė
Islame ka shumė, por po pėrmend disa emra prej asaj morije mistikėsh qė ka
nxjerrė jeta veē Profetėve dhe Haz. Aliut K.V. Kėta janė Sheh Hasan Basri,
Xhejnedi Bagdati, Sheh Muheddin Arabi, Imam Gazali, Shibliu, Surherverdi,
Mansuri Halaxh, Atari, Bestamiu, Xhelaludin Rumi dhe tė tjerė qė duhen libra
tė shkruhen. Njerėzit nga forma apo pamja janė tė njėjtė me pamje njerėzore,
por me cilėsi tė ndryshme.
Eddunja bahrun emijk, ektheru mine-n-nas jagriku fiha - Kjo botė ėshtė
njė det i thellė, mė tė shumtit e njerėzve mbyten nė tė
Sheh Muheddin Arabiu thotė njė tė
bukur fjalė:
Mė mėsoi Resuli tė lundroj mbi valė
Pra, kėta njerėz nuk mbyten dhe
shumbasin kurrė, fshehtėsia e shenjtėrisė sė tyre, qoftė nė rizane (pėlqimin
e Zotit).
Feja islame apo besimi i zemrės
ėshtė ndėrtuar me forcėn e mėndjes. Ajo kėrkon diturinė kudo qė tė jetė, siē
e thotė Haz. Muhammedi a.s. Kėrkoje diturinė dhe sikur tė jetė larg deri
nė Kinė. Apo tė kėrkosh diturinė nga pragu i djepit deri nė buzė tė varrit.
Mendja, e ushqyer me diturinė, tė
ēon nė rrugėt drejt tė panjohurės. Ajo bashkohet me besimin e zemrės deri sa
arrin nė shenjtėri. Vetėm atėherė njeriu mund ta shikojė nėpėrmjet syve tė
zemrės, atė qė nuk mund ta arrijė mendja. Atje, ku pushon mendja, sė
menduari, aty fillon zemra sė kėrkuari. Pra, mendja kompletohet nga zemra
pėr tė gjetur madhninė e Zotit. Natyrisht kjo arrihet nėpėrmjet punės (shėrbimit)
dhe bindjes, deri nė besimin e plotė, tė padyshuar.
La rejbe fiha
- Nuk ka dyshim nė tė
Mendja tė bėn fetar pėr tė
adhuruar Zotin, por pėr tė gjetur madhninė e Tij, ėshtė besimi i zemrės. (Batini)
El aklu dinun ve dinu aklun - Pra, feja ėshtė mendja dhe mendja ėshtė
feja
Nė kėtė ceremoni jemi mbledhur tė
gjithė sė bashku si vėllezėr, pėr tė gėzuar njėri-tjetrin. Jemi me besime tė
ndryshme fetare, por tė gjithė konvergojmė nė njė pikė tė vetme, tek njė Zot
i pėrbashkėt, Zotin e gjithėsisė ( Rebil- Alemine).
Asnjėri nga ne ska tė drejtė tė
paragjykojė se, ėshtė kjo mėnyrė apo rrugė mė e mirė. Secili tė mbajė
mėnyrėn e vet tė besimit, ashtu si e ka zgjedhur. Zoti e di mirė dhe se
drejt Tij shkojmė tė gjithė. E keqja do tė jetė tė ndėrrojmė rrugė dhe tė
marrim rrugėn e sė keqes, rrugėn e shejtanit (Iblisit). Kjo do tė ishte pėr
shoqėrinė njerėzore njė shkatėrrim.
Arrita nė pėrfundim tė fjalės
sime dhe, sė pari pasi falenderova tė madhin Zot, ju drejtova edhe
pjesėmarrėsve me falenderime nga ana ime. Kjo ishte ceremonia e parė fetare
dhe pėr mua ishte hera e parė qė dilja nė publik, hapur, me veshje fetare.
Mė jepte zemėr dhe mė hiqte emocionet, se nuk isha vetėm, por i veshur me
petk fetar qėndronte afėr dhe Kryetari i Komunitetit Musliman, Hafiz Sabri
Koēi dhe i ndjeri Baba Selim ( Bektashian).
Gėzoheshim sė bashku me
njėri-tjetrin dhe me tė gjithė popullin pėr demokracinė e porsanisur. Nga
njė fjalim prej dy orėsh, mora njė pjesė tė vogėl, pėr tė mos u zgjatur.
Njė kujtim tė fotografive tė asaj
kohe po e paraqes pėr sa vijon.
Do tė falenderoj diskutantėt qė
morėn pjesė me fjalėn e tyre tė ngrohtė, si: Sekretari i Pėrgjithshėm i
Kryegjyshatės Bektashiane, Ibrahim Hasnaj, pėrfqėsuesi i Kishės Ortodokse,
Z. Spiro Findiku, si dhe fetarė tė tjerė, tė ardhur nė kėtė ceremoni. Me
diskutimet e tyre nuk do tė zgjatem.
Pamje nga ceremoni te Teqeve Halvetiane te Shqiperise
Ceremonia e Teqes Horasanit, Sheh Muamer Pazari diskuton.
Sheh Muamer Pazari dhe zv. i Teqes sė Korēės, Shemsi Shehu
Nė ceremoninė e Bilishtit
Hap Teqen e Cangonjit dhe flet me rastin e kėsaj ceremonie
Sheh Muamer Pazari.
Sheh Muamer Pazari me zv. Shehun e Elbasanit, HasanTabakun
Ceremonia nė Teqen Halveti tė Gjirokastrės
Ceremoni nė njė Teqe tė Tepelenės
Ne ceremonine e Teqese se Kavajes, me ish Ambasadorin e SHBA-sė,
z. Uilliam Rajerson si dhe me ish zv. Ministrin e Mbrojtjes dhe ish Presidentin e Republikės, z. Alfred Moisiu
|