Rindėrtimi i Asitanes (Teqes sė Madhe)
me Tyrben e Azizėve tė Tiranės
Rindėrtimi i
Asitanes ( Teqes sė Madhe) me Tyrben e Azizave tė Tiranės, mbeti pėr mua
detyra kryesore. Tė rrėnuar nga diktatura komuniste, si gjithė institucionet
fetare, u shndėrrua nga njė lulishte nė njė vend ferrash e plehrash. Pėr
rindėrtimin e kėtij institucioni 400 vjeēar, qė ėshtė mėmė pėr 200 Teqet, u
pėrpoqa shumė dhe gjeta pengesa nga mė tė ndryshmet. Fillimisht u pėrballa
me qeverinė, akoma komuniste, me President Z. Ramiz Alia. Nė kėtė periudhė
erdhi dhe Z. Hajdin Sejdia, hapi gropėn e madhe, e quajtur Hollding, duke
rrezikuar Tyrben e shenjtorėve. Pėr kėtė u mundova dhe u pėrballa me
qeverinė, e cila i kishte dhėnė dorėn e lirė kėsaj firme me predispozicionin
pėr ta ndihmuar, pa marrė parasysh asgjė. Me pėrpjekjet e jashtėzakonshme
arrita tė siguroj vendin e shenjtė, por tė gėrshetuar sipas planit
urbanistik tė kėsaj firme. Kjo arritje erdhi dhe me Partinė Demokratike, me
kryetarin e saj Z. Sali Berisha, i cili ndėrhyri nė qeveri dhe urbanistikė,
pėr tė mbrojtur kėtė vend. U bėnė pėrpjekjet e para pėr ndėrtim. Instituti
i Monumenteve, me drejtorin e saj, Z. Arapi, inxhinierin e zbatimit Z. Dashi,
si dhe me punėtorėt filluan gėrmimin pėr tė zbuluar Tyrben e vjetėr, e
ndėrtuar qysh nė vitin 1605.
Ky ishte hapi i
parė i punės pėr ndėrtim, nė konturin e themeleve tė saj. Erdhi koha e
ardhjes nė pushtet tė Partisė Demokratike. Ndihma pėr tė lejuar kėtė
institucion fetar tė ngrihet, u dha konkretisht. Mu dha e drejta e
ndėrtimit. Ilir Manushi, Ministėr i Ndėrtimit dhe Urbanistika studjuan
vendin pėr zbatim. Mu dha e drejta e rrethimit dhe kėtė e realizova me
parmakė hekuri, tė cilėt nė atė kohė arritėn me betonimin dhe saldimin e
tyre rreth 200 mije lekė tė reja. Kjo ishte njė shumė e madhe. Por njerėzit
dashakeqės i shkulėn,
i prenė,
dhe i ngritėn
brenda natės
tė
gjitha hekurat. Zoti gjykoftė nė dėnimin e tyre. E them me keqardhje,
ndoshta si fetar, sepse njoh mallkimin e Zotit, qė ėshtė shfaronjės nė breza.
Rrethimi i dytė i teritorit tė Teqes, qė ėshtė
ekzistues dhe sot, e bėra
me blloqe betoni. Sė
bashku me dy portat e mėdha
tė
hekurta arriti shumėn
600 mijė
lekė tė reja.
Fillimi i ndėrtimit tė themeleve tė
Tyrbes
Pėr nisjen e themeleve tė Tyrbes
dhe njė pjese tė Teqes Halvetiane u mblodhėn dashamirėt dhe fetarėt e kėsaj
Teqeje. Nė vendin, ku do tė ndėrtohej Tyrbja u therėn bagėti, sipas zakonit,
u shtrua dhe njė drekė pėr pjesėmarrėsit.
Sheh Muameri bėn duanė e rastit sė
bashku me
pjesėmarrėsit e kėsaj ceremonie
Kush ma dha kėtė forcė pėr tė
pėrballuar gjendjen e krijuar shumė acaruese, lakmuese dhe tendencėn
shtazarake tė njerėzve, kundra ndėrtimit tė kėtij vendi tė shenjtė?! Kjo,
nuk ėshtė me fjalė, por me vepra tė regjistruara nė mėnyrė tė habitshme, nė
tė gjitha instancat qeveritare. Edhe me dashtė me i shlye nga kujtesa nuk
mundesh. Si munda kėtė furtunė tė ashpėr dhe tė gjithanshme, pėr tė cilėt
flasin faktet, ti pėrballoj?! Ky ishte amaneti i babės, qė ia dha tė birit,
tė cilin e bekoi me frymėn dhe veshjen e Shehut tė ardhshėm. Unė, i
devotshėm pėr kėtė detyrė, do ta zbatoja kėtė amanet mbi tė gjitha interesat
materiale.
Pėrpara babės, kur ai mė shikonte
dhe mė studjonte mua, dhe unė shikoja atė dolėn fjalė tė habitshme, tė
pathėna dhe shfaqur hapur. Ndėrmjet tyre mu dha amaneti tek pėr tek,
dėshmitar ėshtė vetė Zoti pėr dorėzimin e Teqes. Kjo ndodhi para vdekjes sė
tij, nė regjimin e Enver Hoxhės, duke qenė gjallė vetė diktatori, i cili e
dėnoi me vdekje dhe pastaj pėr fat pėrfundoi nė burgun e tmerrshėm tė
Burrelit.
Babai im mė drejtohet me fjalėn e
tij tė zemrės, duke mė thėnė:
Siē mė la baba im, ashtu dhe unė
Ty, po tė lė nė dorėzim Teqen.
Emaneten min indi-l-lah. (porosia
ėshtė nė huzur, Prezencėn e Zotit)
Nė Kuran thuhet: Premtimin
zbatoje, pse pėr premtimin ke pėrgjegjėsi.
Prandaj ēdo gjė do tė marrė
rrjedhjen qė ka edukuar vetė Zoti, kushdo qė mundohet ta shtrembėrojė, gjen
dėnimin (adhabin) e Zotit.
Njė pjesė e Teqes, qė po ngrihet
|